Istorija `Nes niekas nebijojo Rudžio...`

/1 Dalis/

Kai kuriems  gyvenimas kaime atrodo nuobodus, neįdomus. Kitiems jis atrodo ramus, įdomus ir linksmas.  Na o Džastei kaimas buvo tiesiog atostogų praleidimo vieta. Gan nuobodoką,savo dienoraštyje rašė Džastina. Ne kas dieną ji rašė dienoraštį - kartais pamiršdavo, arba tiesiog tingėdavo. O paskui kažkur jį nukišdavo ir vėl kurdavosi naują. 
Klausydama muziką, ir atnaujindama savo visai neseną grojarašti, ji mąstė apie vis artėjančią vasarą, apie kaimą ir žinoma apie Rudį. Rudis jos šuo, didelis ir atrodantis gan agresyviai, tačiau ji jo nebijojo, ji labai jį myli. Tik va gaila, kad Rudis gyvena kaime, nes mieste tokio šunio laikyti negalima. Jis yra per daug pavojingas, ir gali kilti konfliktų su kaimynais. 
-Ot kvailiai, bijo tokio mielo ir gero šunelio, na ir kas kad jis atrodo kaip vilkas, vis tiek jis labai mielas! 
-Džastina,su kuo ten burbi? Gal pagaliau paskambinsi savo sesei, ir baigsis tie pykčiai?
(Džastina su sese nebendravo  nuo pat vaikystės)
-Rūta, puikai žinai kaip aš jos nekenčiu!!! O burbu su kuo noriu, ir kada noriu, supratai?
-Tau geriau žinot,pamišėle. 
-Kvaila bambeklė. Tyliai sau burbtelėjo Džastina, ir pradėjo ruoštis į paskutinę dieną mokykloje! Va čia tai dienelė bus. 
Skambutis į telefoną. Atsiliepia balsas, kuris kažką lyg ir primena, kažko lyg ir ne.. Kažkokią nostalgiją sukelia. Tačiau kas tai?
-Taip, klausau?
-Džastina?
-Ne, Panda.
-Ką? Mergaite,gal pasiūtai? 
-Jau senai pasiutusi esu ,ir išvis ką nesimiega 23:15 nakties?! 
-Ne, be tavęs gražuole nesimiega, norėčiau paglamonėti tave, pabučiuoti.
-Waat? Ei tu iškrypėli, trink mano numerį iš savo varganos adresatų knygelės!!!  - Džastina padėjo ragelį, ir šiek tiek sunerimusi išjungė šviesą. Nepraėjus nei porai valandų,kažkas pasibeldė į Džas kambarį. Kas tai? Džastina atidaryti duris bijojo, o visi kiti namiškiai miegojo. Ką daryti? Gal tai koks maniakas, iškrypėlis ar vagis? Einu kelsiu Rūta.
-Rūta!!! Atidaryk duris, pas mus kažkas laužiasi.
-Ko čia rėki, kas vyksta?
-Ateik, pas mane į langą ką tik kažkas beldė.
Abi su Rūta nuėjo į Džas kambarį, atidarė langą, o ten buvo medžių šakos,kurios kaip manė Rūta,ir buvo tas beldimas į Džas kambario langą. 
-Miela fantazijos Meistre,iš didžiosios raidės, gal pagaliau apsiraminsi ir leisi man miegoti? Labanakt.
-Kąąą? Labanakt? Čia mane puola visokie, o ji? Na ir gerai.
Tačiau vargu,kad tai buvo tiesiog medžių šakos. 




/2 dalis/

Kas tai? Kažkoks šešėlis perbėgo pro  Džastinos langą. Ji ir išsigando, ir galima sakyti ne, nes ji buvo drąsi mergiotė. Vagių  ji tikrai nebijotų! O vat vagiai jos...
Ji pasistengė užmigti,ir nekreipti dėmesio į paslaptingą būtybę, kuri vaikšto arba ne jos kieme. 
Rytas. 
-Pusryčiai! Visi pusryčiaut! 
-Rūta, turbūt ir vėl greit nulėkei į restoraną ir jų nupirkai?
-Ne, šį kart gaminau pati, panelyt. 
-Tikrai?
-Taip.
-Tikriau,nei tavo krūtinė?
Va čia tai pasakiau nesąmonę. Ji supyko. Net negalvojau,kad man trenks, tačiau taip...
Ji man trenkė. Jei būčiau labiau pyktesnė, turbūt trenkčiau atgal. - Mąstė Džas.
Apsiverkusi ir net nepapusryčiavusi tikrų pusryčių ji nubėgo link autobuso. Bėgant užkliuvo už Rudžio grandinės,ir tą vargšelį apstaugė.
-Ko čia maišais po kojom?!!! 
Keista ta Džas, tai myli šunį, tai rėkia ant jo. Ech, tie paaugliai. - Galvojo kaimynė, kurios Džas labai nemėgsta, hm... todėl,kad kai Džas su draugais eina pas ją naktį "braškiauti" ji ant jų rėkia. Įsivaizduoja turbūt vaikėzai, kad pavogs braškę ir pilos negaus? O ypač nuo šios kaimynkos.
Kaimynka gal ir nerėktų, tačiau pirmą kart kai ji juos prigavo tuštinant daržą, ji gražiai paaiškino,kad vogti negalima. Jiems turbūt šie pamokymai ir patarimai nepatiko, ir jie tą darbą pakartojo, ne viena ir ne du kartus. Nuo tada kaimynė įpyko. Jie irgi. Karas tarp kaimynų.
Autobuso durys atsidarė, ir visi vaikai pradėjo grūstis. Matot,kaip į mokyklą moksliukai nori. 
Jie tai būtų vakar diena, Džas senai jau būtų visus prastūmusi, ir į autobusą įsikeveriojusi pirma, tačiau tik ne šiandien. Ne ta nuotaika. 
Turbūt jūs dar nežinot kas yra Rūta? Džas pasakytų,kad Rūta yra kvailė, prietranka, baidyklė. 
Tačiau Rūta tokia nėra, ji gera ir paslaugi. - Čia pagal Rūtos sesers Auros dienoraštį. 
Ir kaip dabar sužinot kokia yra Rūta? Ji tikrai ne mušeika, tačiau Džas nusipelnė antausio, už tokią frazę, o gal citatą.